Vojslavicų(Wojslavic) arboretumas randasi už 50 km nuo Vroclavo šalia gražaus senovinio miestelio Niemči (Niemczy).
Parkas didžiulis, užima 65 ha plotą, išsidėstęs vaizdingoje kalvotoje vietovėje, stebina augalų gausa, savo grožiu ir tvarka.

   

Parko istorija prasideda 1880 metais, kai Bertha ir Fritz von Oheimb šalia dvaro esantį miško parką, pradėtą kurti ankstesnių šeimininkų, nusprendė paversti įspūdingu sodu.
Fritzo von Oheimb puikios žinios apie augalus ir meniška prigimtis padėjo pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Pasakojama, kad Fritz von Oheimb buvo ligotas vaikas ir dažnai buvo vežamas gydyti į Alpių kurortus. Vienos tokios kelionės metu vaikas vos nenukrito nuo stačios uolos, jį sulaikė tik tankus alpinio rododendro (Rododendron alpine ferrugineum) krūmas. Galbūt, tai ir nulėmė jo didžiulę meilę rododendrams ir azalijoms, kurių 1920 metais sode augo daugiau kaip 4000 krūmų. Jo garbei už nuopelnus aklimatizuojant ir populiarinant rododendrus ir azalijas 1906 metais viena nauja rododendro veislė buvo pavadinta ‘Von Oheimb Woislawitz’
Po Fritzo mirties 1928 metais jo darbus tęsė sūnus. Sodo likimas pasikeitė po karo, kai Silezijos kraštas buvo atiduotas Lenkijai ir sodo šeimininkai turėjo palikti Vojslavicą.
Po karo sodo šeimininkai keitėsi, statiniai ir augalai po truputį nyko, bet parkas sunaikintas nebuvo ir sodo entuziastų dėka buvo išlaikytas iki šių dienų. 1988 metais jis tapo Vroclavo botanikos sodo filialu ir pradėjo atgimti naujam gyvenimui. Nuo to laiko sodas vis plečiamas, sodinami nauji augalai, kaupiamos kolekcijos.

             

Rhododendron ‘Bellini’

Žydėjimas tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pavasarį žydi rododendrai ir azalijos, kurių čia auga 900 skirtingų rūšių ir veislių. O koks grožis turi būti, kai žiedus skleidžia 80 rūšių magnolijų ar žydi 12 ha senovinių veislių trešnių sodas.


Siekiant išsaugoti genofondą, sode 2005-2007 metais pasodinta 2500 trešnių. Sodas yra atviras visiems. Uogos skirtos vaišintis lankytojams. Teko ir mums malonumas paskanauti ankstyvųjų trešnių. Ne vien tik trešnės auginamos Vojslavicų arboretume. Čia auga senovinės obelų, kriaušių, slyvų veislės. Rudenį rengiamos skonių dienos. Lankytojai gali ragauti ir vertinti ypatingo skonio vaisius, nes jie auginami nevartojant jokių cheminių augalų apsaugos priemonių.

             
Vasaros pradžioje žydi daugybė snapučių, katžolių, svaigina jazminų žiedų kvapas, skleidžiasi pirmieji rožių pumpurai, na ir žinoma bijūnai.
       
Tų, kas panorės aplankyti parką liepos mėnesį, laukia nenusakomo grožio 2000 veislių viendienių žiedų jūra. Jos susodintos trijose kylančiose į kalvą alėjose, kad atrodytų lyg vaivorykštė besidriekianti į dangų.

              
Na, o po viendienių sužydi apie 300 rūšių ir veislių hortenzijų, 65 veislės astilbių, 130 veislių miskantų ir dar daugybė kitokių augalų. Žydėjimas tęsis iki rudens, kol gėlių žiedų spalvas pradeda keisti spalvoti medžių lapai.
Parkas apsodintas taip, kad būtų gražus ir įdomus kada jį belankytum. Labai gražiai tvarkomas, augalai sveiki ir vešlūs, yra etiketės su pavadinimais, daug informacinių lentelių su augalų aprašymais.

                 
Parke praleidome visą dieną, nepabodo, nepavargome, patyrėme daugybę įspūdžių ir, užvėrę vartus, supratome, kad norėtume dar kartą čia sugrįžti.

Visas tekstas buvo spausdintas 2019m. rugsėjo mėnesio “Rasų” žurnale