Pomidorų daigai

Pomidorus į Europą XVI amžiuje iš Amerikos atvežė ispanai. Iš pradžių ,kaip ir bulvės, jie gana ilgai buvo laikomi netinkamais maistui, nes buvo manoma, kad vaisiai turi kenksmingų medžiagų. Didesnio selekcininkų susidomėjimo sulaukė tik XIX amžiuje. Pomidorų selekcijoje daugiausia indėlio yra rusų ir amerikiečių selekcininkų.
Pomidorų įvairovė begalinė- jų vaisiai gali būti smulkūs kaip serbentų arba stambūs, sveriantys iki kilogramo. Skonis taip pat įvairus- saldūs, rūgštūs, saldžiarūgščiai, odelė stora, plona ar minkšta, vaisiai sultingi ar mėsingi, krūmas žemas, nereikalaujantis formavimo, arba galintis augti daugiau nei du metrus.
Norint nepasiklysti pomidorų pasaulio įvairovėje, reikia gerai žinoti ko norite. Jei reikia pomidorų gausiam derliui, ilgam laikymui, tolimam transportavimui, reikia auginti hibridines veisles. Vienintelis tokių pomidorų trūkumas, kad selekcininkai, išvesdami hibridines pomidorų veisles, paskutinėje vietoje paliko jų skonį. Jei svarbus pomidoro skonis, reikėtų rinktis nehibridines veisles ir perkant sėklas arba daigus, gerai išsiaiškinti, kokios savybės būdingos pasirinktai veislei.
Esu auginusi daugiau kaip 100 pomidorų veislių. Deja, tikrai ne visas verta auginti. Kiekvienais metais išbandau bent 10 naujų pomidorų veislių. Bandau atrinkti derlingas, puikaus skonio veisles. Tokių veislių daigus ir auginu.
Atliekamų sėklų neturiu.

Rodoma 1–20 iš 97