Pavasaris, nors ir vėluodamas, jau beldžiasi į mūsų duris. Su pavasariu atkeliauja ir pirmieji darbai gėlynuose. Jeigu rudenį liko nenupjauti bijūnų, šluotelinių flioksų, rudeninių astrų ar kitų, linkusių sirgti gėlių stiebai, reikėtų juos nupjauti ir sudeginti. Mesti į komposto krūvą nepatariama, nes ant stiebų gali būti likę ligų sukėlėjų.
Uolaskėlių, rudgrūdėlių, tiarėlių, alūnių, bergenijų visžaliai lapai, nutirpus sniegui, ne visada būna gražūs, bet jų nupjauti nereikia. Anksti pavasarį, kad ir silpni bei neišvaizdūs jie tarnauja maisto medžiagų, reikalingų būsimam žydėjimui, įsisavinimui.
Jei turite didelį gėlyną su daugiametėmis gėlėmis turinčiomis didelius lapus, tokiomis kaip melsvės, plautės, rasakilos, gumbenės, galima senus sudžiūvusius lapus palikti. Juos dirvos mikroorganizmai pavers organine trąša. Seni lapai gali tarnauti ir kaip natūralus mulčas, sergstintis dirvą nuo išdžiūvimo. Pavasarį greitai užaugs nauji lapai paslėpdami senuosius. Taip prižiūrėdami gėlyną sutaupysite laiko ir turėsite naudos.
