Didžioji dalis augalų mėgsta atviras, saulėtas vietas, joms patinka šiluma, kai kurios gerai pakelia ir karštį. Negaudamos pakankamai saulės šviesos jos blogai augs, nežydės, ištįs.
Nors ir būdamos šviesamėgės, kai kurios daugiametės gėlės šviesai dienos metu nėra vienodai reiklios. Svarbiausia joms gauti daug šviesos rytinėmis ir popietinėmis valandomis, kai augaluose intensyviausiai vyksta gyvybiniai procesai. Nedidelis pavėsis kaitrų vidudienį saugotų jas nuo perdžiūvimo, ne taip bluktų žiedų spalvos. Tai daugiausia įvairios kultūrinės veislės, reikalaujančios ne tik šviesos, bet ir derlingos, gerai įdirbtos dirvos, bei pakankamai drėgmės. Tai būtų bijūnai, flioksai, ežiuolės, pentiniai, lelijos, chrizantemos, saulainės, miskantai, barzdotieji vilkdalgiai, viendienės ir kt.
Gėlės, kurios gerai pakelia sausrą ir karštį, dažniausiai turi pilkšvus, sidabriškus ar mėsingus, vaškiniu apdangalu padengtus lapus. Kai kurios jų yra itin kvapnios. Tai levandos, čiobreliai, šalavijai, kraujažolės, mėtos. Sausoje, karštoje vietoje puikiai augs zundos, šilokai, katžolės, šlamainiai, bobramuniai, gvazdikai, bandreniai, sauleniai ir kt. Nemėgsta jos ir trąšios drėgnos dirvos.
