Tai augalai, kurie mėgsta šviesias vietas, bet jiems reikalingas ir nedidelis pavėsis, kad nedegintų tiesioginiai saulės spinduliai. Jie gerai augs prie krūmų, nedidelį šešėlį metančių medžių. Nuolatinė paunksmė šioms gėlėms nepatinka.
Bruneros
Daugelis pavėsį mėgstančių gėlių negali pasipuikuoti itin puošniais žiedais, bet dažniausiai turi gražius, tamsiai žalius ar spalvotus, stambius lapus. Tai gaurės, bruneros, alūnės, blakėžudės, arunkai, rodžersijos.
Aktėjos
Nepamainomos šešėliuotų vietų gėlės yra astilbės. Sunku rasti kitą augalą, kuris taip gražiai ir ilgai žydėtų pavėsyje. Parinkus veisles pagal žydėjimo laiką, jų žiedais galima džiaugtis nuo birželio iki rugsėjo.
Astilbės
Pavasarį ir vasaros pradžioje gėlyne gražiai žydės raktažolės, burbuliai, našlaitės, bruneros, vaisginos, auskarėliai, rasakilos, sinavadai, vaistinė rūgtis.
Gyvatžolė (Bistorta officinalis) Rasakila (Alchemilla)
Vasarą pavėsyje augti patiks arunkams, gaurėms, kurpelėms, šilingėms, astrancijoms, blakėžudėms.
Kurpelės (Aconitum)
Rudeniop žiedų gėlynuose sumažėja. Daugiausia žydi saulėtą vietą mėgstantys augalai. Tačiau keletas vasaros pabaigoje ir rudenį žydinčių daugiamečių gėlių augs ir daliniame pavėsyje. Tai japoninės plukės, kemerai, vėžlūnės, rūgtys, plačiažiedės kurpelės.
Plukės (Anemone)
Didžioji dalis pusiau pavėsyje augančių augalų mėgsta drėgnesnes ir derlingesnes dirvas.
Jei jūsų sode šešėliuota vieta ir skurdoka žemė pasirinkimas bus kuklesnis.
Šiuo atveju reikėtų nepamiršti snapučių. Daugelis snapučių rūšių gerai auga daliniame pavėsyje ir yra nereiklūs dirvai, o ir jų veislių yra begalė. Ne itin derlingoje ir apysausėje dirvoje augs ir daugelis katilėlių, o pavasariniam žydėjimui tiks daugiažiedė karpažolė.